„ÆNIGMA“ - paslaptis, kuri vienija

Speleoklubas “AENIGMA” (lot. paslaptis, mįslė) oficialiai įsteigtas 2006 m. pradžioje. Šiuo metu klubas vienija kelias dešimtis speleologų iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Varėnos, Druskininkų ir kt. Nors didelę dalį klubo narių sudaro aktyvus jaunimas, tačiau klubas gali didžiuotis tuo, jog jo veikloje ligi šiol aktyviai dalyvauja ir speleologai pradėję keliauti po urvus jau prieš ketvirtį amžiaus.

Klubo pasiekimai: daugybė tiriamųjų, pažintinių ir mokomųjų ekspedicijų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, sėkmingos urvų paieškos Krymo, Turkijos ir Ispanijos karstiniuose regionuose, daugiau kaip pusantro kilometro atrastų naujų požeminių atšakų, virš 60 straipsnių spaudoje.

Savo aktyvia veikla „AENIGMA“ tęsia 30-metę Lietuvos speleologijos tradiciją. Dar 1978 m. įkurta pirmoji speleologų organizacija Lietuvoje pradėjo intensyvią speleologijos veiklą - įgytas pripažinimas tiek tarp buvusios Sovietų Sąjungos, tiek ir tarp Vakarų Europos speleologų. Lietuviai ne kartą šturmavo giliausius ir sudėtingiausius pasaulio urvus, intensyviai prisidėjo prie jų tyrimų.

Galime didžiuotis tuo, kad 80-taisiais lietuviai diktavo speleologijos madas Sovietų Sąjungoje bei į Rusiją ir kitas Sovietų respublikas atnešė progresyvios speleologinės laipiojimo technikos – SRT žinias. Lietuviai vieni pirmųjų į Kaukazo urvus atvėrė kelius Vakarų Europos speleologams. Per trisdešimt metų buvo sudėti tvirti pamatai mūsų klubo veiklai.

Vienas iš pagrindinių „AENIGMA“ tikslų yra naujų, neatrastų urvų paieška ir tyrimai. Kiekvienas naujas atrastas urvas ar jo dalis - tai naujas geografinis atradimas, naujas, iki tol žmonijai nežinomas požeminis pasaulis.

Klubo vykdoma veikla pritraukia nemažai jaunimo. Tad klubas aktyviai prisideda prie Lietuvos jaunosios kartos ugdymo ir skatina pasaulio ir gamtos pažinimą.

2006 metais klubas įgyvendino ikimokyklinio amžiaus vaikų švietimo projektą. “AENIGMA“ klubo nariai supažindino darželinukus, jų auklėtojus bei tėvelius su požemių gyventojais – šikšnosparniais. Klubas, dalies narių iniciatyva, visom išgalėm stengiasi prisidėti prie šių unikalių gyvūnų išsaugojimo – šviečia visuomenę, jaunimą, rengia talkas.

Taip pat aktyviai palaikome ekologijos, urvų ir jų bioįvairovės apsaugos ir visuomenės švietimo iniciatyvas.

Speleoklubo „AENIGMA“ pasiekimai

Lietuvos speleoklubo „AENIGMA“ gyvavimo laikotarpiu galime didžiuotis šiais savo narių pasiekimais:

1.Po 20 metų pertraukos atnaujinti lietuviško urvo Sezamas (Ukraina) tyrimai - pasiektas 204 metrų gylis ir dabar jis pakliūna į giliausių Ukrainos urvų dešimtuką.
2.Ispanijoje lietuvių speleologai atrado naujas urvų sistemos dalis bei du naujus urvus. Virš 1000 metrų naujos urvo dalies atradimas S7 urve viršijo net ir optimistiškiausius lūkesčius. Dabar šis urvas siekia 520 metrų gylį ir pagal prognozes jis turėtų įsilieti į Arañonera urvų sistemą. Tai yra giliausias lietuvių ištirinėtas urvas per visą Lietuvos speleologijos istoriją ir tai dar ne pabaiga.
3.Klubas aktyviai dalyvauja Šiaurės Lietuvos karsto požeminių ertmių tyrimuose. Į Lietuvą pakviestas patyręs Rusijos speleologas-naras A.Aksionovas panėrė į Pasvalyje esantį Žalsvąjį šaltinį. Šaltinyje 2006 m., buvo pasiektas 16 metrų gylis ir taip nustatytas giliausias Lietuvos natūralus urvas. Po Lietuvos techninio nardymo centro narardyno instruktoriaus Vyčio Vilko nėrimų 2007 m., Žalsvajame šaltinyje buvo pasiektas 21 metro gylis.
4.2009 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos speleologų klubas „AENIGMA“ organizavo tarptautinę ekspediciją „Gilyn į Žemės centrą“ ir taip prisidėjo prie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo. Vienas iš pagrindinių vykdytos ekspedicijos tikslų buvo pasiekti giliausio pasaulyje urvo Kruberio-Voronja dugną ir taip įamžinti Lietuvos vardą. Urve, 2140m gylyje, prie sifono (apsemtos urvo dalies) „Du kapitonai“ pritvirtinome Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ženklą. Lietuvos speleologų komanda ekspedicijoje taip pat pasiekė šiuos iškeltus tikslus:
•nusileido į Kruberio-Voronjos urvo dugną ir pagerino Lietuvos nusileidimo į gylį rekordą (-2140m);
•įrengė vandens lygio matavimo įrangą, kuri ateityje padės užtikrinti ekspedicijų saugumą;
•atnaujino dalį susidėvėjusios įrangos (virvių, kablių);
•tyrinėjo naujas urvo atšakas.
Ekspedicijos metu komanda laikėsi griežtų gamtosaugos reikalavimų bei siekė nepakenkti šio urvo ekosistemai: dalyviai naudojosi tik elektriniu apšvietimu, išnešė ekspedicijos metu susikaupusias bei kitų ekspedicijų paliktas atliekas.