Kuo jie tokie įdomūs?
Šikšnosparnių „rankų“ pirštai pailgėję. Juos, kartu su uodega, jungia plona odos plėvė, kuri ir sudaro šikšnosparnio sparną. Laisvi lieka tik „rankų“ pirmasis ir „kojų“ pirštai. Lietuvos šikšnosparniai skraido tamsiu paros metu, tačiau pasaulyje būna ir „dieninių“ žvėrelių.
Šikšnosparnių, kaip ir delfinų, klausa yra geriausia žinduolių pasaulyje, jie girdi pačius įvairiausius garsus: tiek girdimus žmonėms, tiek mums negirdimus – ultragarsus. Šių bangų pagalba jie puikiai orientuojasi erdvėje, aptinka ir gaudo grobį. Kaip tai vyksta – šikšnosparniai skraidydami skleidžia bangas, paskui ausų pagalba jas gaudo atsimušusias į daiktą ir grįžtančias. Pagal laiką, per kurį banga grįžta, nustato atstumą iki objekto. Nepaisant to, kad šikšnosparniai skraido naktį ir jiems regėjimą atstoja ultragarsas, jie nėra akli. Šikšnosparniai turi gana dideles ir gerai išsivysčiusias akis, tik neskiria spalvų.
Vasarą Lietuvos šikšnosparniai gyvena pastatuose (namuose, bažnyčiose, bokštuose ir kt.), jų palėpėse, pastogėse, sienų plyšiuose, rūsiuose, medžių drevėse, plyšiuose arba dirbtinose slėptuvėse – inkiluose. Slėptuvėms jie yra ypač išrankūs. Jose turi būti saugu, ne per karšta ar šalta, turi nepralyti lietus. Šie gyvūnėliai greitai prisiriša prie gyvenamųjų vietų, kasmet į jas grįžta.
Rudeniop, atšalus orams, šikšnosparniai pradeda ruoštis žiemai. Dalis jų, nepakęsdami šalčio, žiemą migruoja į šiltesnio klimato šalis. Keletas rūšių nukeliauja labai didelius atstumus. Pavyzdžiui, rudieji nakvišos, ieškodami tinkamos vietos žiemojimui, iš Lietuvos nuskrenda net 1600 km atstumą ir žiemoja Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje. Kiti šikšnosparniai lieka gimtuose kraštuose ir užmiega žiemos miegu. Jo metu gyvybinių funkcijų palaikymui žvėreliai naudoja sukauptas riebalų atsargas. Miego būsenoje, vadinamoje hibernacija, sulėtėja medžiagų apykaita, apie 20 kartų - kvėpavimas, apie 40 kartų - širdies plakimas, nukrinta kūno temperatūra (iki artimos aplinkai temperatūros arba artimos 0oC). Šikšnosparniai žiemoja patalpose, kur nėra skersvėjo, garso, šviesos trikdžių, laikosi pastovi temperatūra (dažniausiai teigiama) ir yra drėgna. Tai rūsiai, požemiai, olos, urvai ir pan.