Speleologijoje naudojami mazgai
Tik nedidelę dalį urvų galima praeiti be virvės. O panaudoti virvę, neužrišus ant jos mazgo, beveik neįmanoma. Žinoma daugybė mazgų, ir speleologai naudoja tik nedidelę jų dalį. Čia aptarsime dažniausiai speleologų naudojamus mazgus.
Pradžioje – bendri mazgų rišimo principai:
- Bet koks mazgas susilpnina virvę (vieni mažiau, kiti daugiau), todėl mazgus reikia rišti tik ten, kur būtina.
- Kiekvienas mazgas turi savų privalumų ir trūkumų. Pasistengsime pateikti juos mazgų aprašymuose.
- Yra sąvoka „mazgo grožis“. Nepatyrusiam ji gali būti sunkiau suvokiama, bet prisiminkite – gerai surištas mazgas turi būti gražus. Esmė ne estetiniame pasitenkinime - gražaus mazgo visos gijos gula teisingai, neprispausdamos viena kitos kur nereikia, nesuformuodamos nereikalingų kilpų.
- Surišus mazgą, jį reikia suformuoti ir suveržti ranka, kad gultų teisingai ir taptų kompaktiškas. Apkrovus pernelyg laisvai surištą mazgą, jo kilpos gali užsiveržti netinkamose vietose. Po to mazgą gali būti ne tik sunku išrišti, bet kai kuriais atvejais jis gali veikti ne taip, kaip turėtų.
Mazgai:
Ąsos mazgas
Aštuoniukė
Aštuoniukė, surišta per žiedą
Austriškas vedlys
Balnakilpė
Devyniukė
Dvigubos ąsos mazgas
Dvigubos ąsos mazgas, surištas per žiedą
Greipvainas arba dvigubas žvejo mazgas
Vedlys
Zuikio ausys